Tikriausiai esate matę ne vieną filmą, kuriame filmo veikėjai patys nueina ar bent iš šono pamato, kaip vyksta įvairios grupės: anoniminių alkoholikų ar turinčių kitokių priklausomybių grupė, sergančių kokiomis nors lėtinėmis ligomis grupė, išgyvenusių netektį ar skyrybas grupė, norinčių išsivaduoti iš toksinių santykių grupė... Visa įvairovė grupių pavyzdžių, iš kurių galima suprasti, kad dalyvavimas tokiuose susitikimuose gali padėti gauti daug palaikymo, supratimo, kartais - reikalingų patarimų (įprastai psichoterapija ar psichologinis konsultavimas nėra skirtas patarimų dalijimui, tačiau bendraminčių, savipagalbos grupėse dalijimasis savo patirtimi gali būti labai naudingas ir reikalingas).

     Iš tiesų vienas iš dalyvavimo grupėje privalumų - tai patyrimas, kad su savo sunkumais nesate vienas. Kartais savo įprastoje artimųjų, bendradarbių, bendramokslių aplinkoje galime pasijusti "baltos varnos", pavyzdžiui, jeigu matome, kaip kiti sėkmingai mokosi, tvarkosi su kasdieniais rūpesčiais, turi puikių bendravimo įgūdžių, o patys jaučiamės, švelniai tariant, šiek tiek kitaip. Tokiu atveju tarp žmonių, turinčių panašių sunkumų, galime atsikvėpti ir nurimti, supratę, kad nesame vieni tokie.

      Deja, filmuose ne taip dažnai tenka pamatyti ne savipagalbos (tai yra, žmonių, kuriuos sieja vienoda gyvenimo patirtis ar sveikatos sutrikimai), o psichoterapinių grupių pavyzdžių. Galbūt dėl to, kad psichoterapija iš esmės nėra tokia vaizdinga ir įspūdinga, kad pavyktų ją patraukliai pavaizduoti: tam, kad ji atrodytų patraukli - reikėtų gerai žinoti kiekvieno iš grupės dalyvių istoriją (ne taip paprasta filme). Tačiau tų pačių filmų dėka galime nutuokti (ir visiškai teisingai!), kaip ta psichoterapinė grupė vyksta: ratu sėdintys dalyviai, tarp jų - psichoterapeutas, ir apie kažką kalbama. Tiktai būtent psichoterapinėse grupėse, jeigu nėra pažymėta, kad jose buriasi dalyviai, siejami kokios nors ypatybės (patirties ar sveikatos būsenos) - konkrečios temos pokalbiui nėra, ir gali būti kalbamasi visiškai apie bet ką, kas tuo metu šauna į galvą.

​

   Kuo psichoterapinė grupė skiriasi nuo individualios psichoterapijos? Psichoterapinė grupė pirmiausia (ir svarbiausia!) suteikia galimybę tyrinėti savo bendravimo su aplinkiniais modelius ir juos keisti, jeigu to reikia. Jeigu individualioje psichoterapijoje Jūs galite apie savo santykius su kitais žmonėmis tik kalbėti, o tyrinėti - tik tai, kas vyksta tarp Jūsų ir terapeuto, tai grupinėje psichoterapijoje Jūsų bendravimo ypatumai, tai, ką Jūs sakote ir ko nesakote, kaip Jūs apskritai esate tarp kitų žmonių atsiskleidžia kaip ant delno. Grupės terapeutas geriau gali įžvelgti, kaip Jūs save pateikiate kitiems ir kokių reakcijų už tai sulaukiate, Jums pačiam (-iai) taip pat susidūrimas su kitais grupės dalyviais gali padėti geriau suprasti, kodėl su vienais žmonėmis Jums gyvenime sekasi sutarti geriau, o su kitais - sunkiai, kodėl įsitraukiate į toksiškus santykius, kodėl iš paskutiniųjų stengiatės įtikti... Trumpai tariant - kodėl Jūsų bendravimas yra būtent toks (ir, jeigu jau ieškote psichoterapinės pagalbos, tai panašu, kad norėtumėte kažką bendravime pakeisti, o tam pirmiausia svarbu suprasti, kaip Jūs bendraujate).

     Apskritai mums visiems santykiai ir ryšiai yra gyvybiškai svarbūs. Kūdikis neišgyventų, jeigu juo nesirūpintų suaugusieji, suaugęs galbūt ir galėtų išgyventi, jeigu vertintume vien fizinius poreikius, tačiau emociškai tikrai jaustųsi nekaip. Mūsų gyvenime vienos grupės keičia kitas visą laiką, pradedant nuo pačios pirmosios grupės - šeimos. Todėl psichoterapinė grupė, skirta santykių grupėje tyrinėjimui, būtų naudinga kiekvienam iš mūsų.

     Grupė taip pat yra puiki erdvė auginti savo empatiją ir mokytis nubrėžti sveikas ribas - tai, kas dažnam iš mūsų išlieka kietas riešutėlis, nepaisant to, kokio amžiaus esame ir kiek patirties užgyvenę.

​

     Kuo psichoterapija grupėje panaši į individualią psichoterapiją? Ir grupinės, ir individualios psichoterapijos tikslas - geriau suprasti save, pažinti savo emocijas, suprasti, kodėl elgiamės vienaip ar kitaip ir keisti savo elgesį į mums priimtinesnį. Ar to galima išmokti be psichoterapijos, tiesiog dirbant su savimi, skaitant knygas ir žiūrint vaizdo pamokas, klausant paskaitų ir kalbantis su draugais? Iš esmės nemažai ko galėtume išmokti, tačiau psichoterapija suteikia papildomų privalumų, be kurių savęs tobulinimo procesas gali užtrukti: psichoterapeutas, naudodamasis savo žiniomis ir įgūdžiais, gali padėti mums geriau suprasti save, parodydamas tai, ko nepamatytume nei patys, nei draugas (nes save sunku apžiūrėti iš visų pusių, o su draugu turime tam tikrą santykių ir bendravimo istoriją, kuri taip pat neleidžia būti visiškai objektyviam), be to, psichoterapeuto kabinetas yra tikrai saugi aplinka išbandyti, kas būtų, jeigu sureaguotume ir pasielgtume kitaip (niekur kitur nėra taip saugu verkti ar sakyti, kad nekenčiame savo artimųjų, kaip psichoterapeuto kabinete).

​

      Kartais psichoterapinė grupė gali netikti, pavyzdžiui, išgyvenant stiprią krizę, turint emocijų valdymo sunkumų, taip pat gali būti, kad Jums netiktų būtent kažkuri konkreti grupė, nes, pavyzdžiui, šioje grupėje dalyvių amžius labai stipriai skiriasi nuo Jūsų ar kuris nors iš grupės dalyvių yra turėjęs ar turi ryšių su Jumis realiame gyvenime. 

      Tačiau ir tokiu atveju galima rasti kitų grupių, kurios galėtų tikti (pavyzdžiui, netektį išgyvenančiųjų grupė ar kitos), taip pat psichoterapeutas gali pasiūlyti kurį laiką lankytis psichoterapijoje individualiai, o prisijungti prie grupės vėliau.